Paskelbęs motu proprio „Maiorem hac dilectionem“ ir šiuo dokumentu leisdamas, kad būtų galima pradėti beatifikacijos ir kanonizacijos bylą „oblatio vitae“ (gyvybės aukos) pagrindu, popiežius Pranciškus ne tik išsprendžia šventųjų skelbimo procesuose kartais atsirandančius nesklandumus, bet visų pirma Dievo tautai padeda geriau suprasti meilės įkvėptos aukos vertę. Taip mano Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas arkivysk. Vincenzo Paglia. Jo komentarą paskelbė šiaurės rytų Italijoje leidžiamas katalikų savaitraštis „Voce Isontina“.
Arkivyskupas Paglia primena Salvadore nužudyto arkivyskupo Oskaro Arnulfo Romero pavyzdį. Arkivyskupą Romero nužudė ne tikėjimo persekiotojai ateistai, bet krikščionys. Žudikai nereikalavo, kad jis išsižadėtų tikėjimo į Švenčiausiąją Trejybę, bet norėjo užkristi kelią arkivyskupui skleisti Evangelijos vertybes. Jis pats Evangelijos liudijimą suvokė kaip savęs aukojimą kitiems. Pasak arkivyskupo Paglia, kiekvieno krikščionio gyvenimą tam tikra prasme galime vadinti kankinyste, nes pats žodis kankinys visų pirma reiškia liudytoją. Kiekvienas savo gyvenimo situacijoje esame pašaukti būti liudytojais. Iš vienų Viešpats pareikalauja paaukoti gyvybę, pralieti kraują, o iš kitų, iš mūsų visų, jis tikisi, kad aukosime gyvenimą kitiems, kad gyvenime aukosimės dėl kitų. Šia prasme liudytoja yra motina, kuri pradeda vaikelį, nešioja savo įsčiose, pagimdo, augina, saugo. Ji yra kankinė, yra liudytoja, nes dėl vaiko aukoja save. Jei sugebame branginti paaukotą gyvenimą, jei sugebame patys jį dėl kitų aukoti, naujai atrandame gyvenimo prasmę, mano arkivyskupas Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos primininkas. (Vatikano radijas)
